Ar žinai, ką reiškia dieną laikyti akis užmerktas, kad neverktum , o vakare, jas atmerkti ir bandyti išlieti visą skausmą? Ar žinai ką reiškia pabusti ryte po sapno, kuriame buvai laiminga su žmogum, kurį myli ir suprasti, kad visos ašaros dėl Jo ir, kad tai buvo tik sa...pnas? Ar žinai ką reiškia naivumas, kai tiki tuo, ko būti negali.

Dabar gyvenu, ne dėl tavęs, o dėl savęs. Dabar kvėpuoju ne tavimi, o deguonimi. Dabar mano širdis plaka ne iš meilės tau, o dėl gyvenimo be tavęs.
Aš nebijau tavęs sutikti gatvėje, aš nebijau tavo rankų, aš nebijau to, kad tu gali priklausyti kitai, aš nebijau nusivilti meile, aš nebijau tavo nuomonės apie mane, aš nebijau tavo šypsenos. Nebijau nieko.
Dėkoju tau, kad parodei ką reiškia mylėti, ką reiškia būti didele mergaite, ką reiškia mylėti be atsako, ką reiškia kentėti, ką reiškia nusivilti, ką reiškia bemiegės naktys, ką reiškia klysti, ką reiškia tikri draugai, ką reiškia gyvenimas, žiaurus gyvenimas, ką reiškia gyventi, o ką egzistuoti, ką reiškia būti miela ir gera mergaite, o ką pikta ant viso pasaulio.

Ačiū tau TIK dėl to, kad būdama su tavim supratau ką reiškia klysti, klysti pasirenkant žmogų su kuriuo būti. Dabar puikiai žinosiu su kokiais prasidėti nereikia. ;)

Tu išėjai kai jai tavęs reikėjo, o dabar pašol, nes ji ant tavęs dėjus. Dabar ji kitokia. Gyvena dėl savęs, o ne dėl kitų. Myli tuos, kurie myli ją. Gerbia tuos, kurie gerbia ją. Saugo brangius žmones, nes jų dėka ji vėl atsistojo ant kojų, kai viskas griuvo. Ji pavargo, nuolat būt gera visiems, nežiūrint į tai, kaip kiti elgdavosi su ja. Dabarji tokia nebebus, kaip žmonės su ja, taip ji elgsis su jais.

O jai reikėjo tik to, kad būtum šalia, kad mylėtum ją už jos vaikišką naivumą, už jos mielumą ir gerumą, už jos pamišimą, ir meilę tau. Kad apkabintum ją kai jį pykdavo, ir pavydėdavo, kad nuramintum. Kad būtum ištikimas, ir ją gerbtum.
Nejaugi šitaip sunku atsilyginti tuo pačiu, ta pačia meile kurią ji skyrė tik tau?
O jai nebuvo jokių jausmų, kam tada reikėjo tiek ją kankinti...

(happy)

Skambini dabar naktimis, sms siunti. Ko tu nori? Ko tu lauki? Manai, taip lengva viską pamiršti? Vieną dieną mylėti, kitą nekęsti, trečią vėl mylėti? Ne, tai jau nebe man. Daugiau tokia nebūsiu. Gana viso šito, gana visko! Kur tu buvai tada kai dar laukiau? O laukiau ilgai. Tada nereikėjo, o dabar prireikė? Taip, kad kaltas pats, kad to laukimo laiko neįvertinai. O dabar, būk laimingas, su ta, kuri niekada tau neatstos manęs. Kankinkis taip, kaip kankinausi aš. O man dabar laikas džiaugtis, pagaliau laiminga ir aš. :]

Supratau, kad šiame pasaulyje svarbu, ne kur stovi, o kokia kryptimi judi. Siekdami dangaus kartais privalome plaukti pavėjui, o kartais – prieš vėją. Bet privalome plaukti, o ne dreifuoti ar išmetę inkarą stovėti vietoje

Kodėl dažnai būna taip sunku pagalvoti apie save? Galvoje sukasi mintys tiktai apie kitus. Galvoju, kaip jiems sekasi, ką veikia, kaip jaučiasi, ką mąsto šiuo metu. O apie save? Nieko. Tik nebent pagalvoju, kam aš reikalinga?

Ji toli, o kartu ir taip arti jo. Ji jį myli, bet prasilenkus su juo stengiasi neatsigręžti. Ji kiekvieną kartą bando skristi surištais sparnais, nors puikiai žino, kad tai neįmanoma. Ji stengiasi pamiršti jo bučinius, stengiasi, kad ir nepavyksta, bet nesmerk jos už tai. Ji neturi taisyklių, nes jis - visas jas sulaužė.


Jis toli, nes ...niekada ir nenorėjo būti su ja. Jis jos nemyli ir atsigręžia kiekvieną kartą pro ją praėjęs, nes žino, kad ji niekada neišdrįs padaryti to pačio. Kiekvieną kartą, kai ji bando pakilti, jis supančioja jai sparnus. Jam nereikia stengtis, jis jos bučinius ir taip senai pamiršo.

Jis turi vieną taisyklę - niekada jai neatrišti sparnų ,nes be galo bijo, kad ji išskris ir pamirš jį kaip ir pamiršo visus kitus.

Nacka, mum kaip visad ta pati situacija tuo pačiu metu...

Dar ilgai nesuprasiu kodėl aš buvau pametųsi galvą dėl tavęs. Dabar kai viską supratau sužinojau,kad buvau tikra dūra. Tai buvo stiprus jausmas tau,dėl kurio aš negalvojau apie ateitį,nes man gera buvo šią akimirką. Pamenu sakiau,tu mano aukščiausias rūšies narkotikas,nes laikas su tavimi man tiesiog tirpo nepastebimai. Tai žodžiais neapsakysi,tai tiesiog jaučiama širdele,kai pamatai einantį jį,o aplinkui viskas išnyksta,nublanksta ir horizonte matai tik jį..Ir kai tave apkabina šiltai,o delnas paima tvirtai tavo ranką ir jauti tik tai,kad tavęs niekada nepaleis,nors ir kas benutiktų. Be deja,netikėjai manimi,kad iš tiesų mylėjau tave. Bet tai ir vėl mano eilinė gyvenimo klaida,nemoku pamilti tinkamo žmogaus. Gal tu mane ir mylėjai,kaip sakai,bet ne taip kaip aš. O dabar viskas apsivertė aukštyn kojom. Niekada netikėjau ,posukiu,nuo meilės iki neapykantos tik vienas žingsnis. Juokiausi,kvatojau iš jo,sakiau ,kad tai mažvaikių mąstymas,bet ne,galiu patvirtinti 100%,jog tai tiesa. Nekenčiu tavęs visa savo širdimi. Mano žvilgsnis į tave pasikeitė,jis daugiau niekada nebeglostys tavęs švelniai,jis bus šaltas ir abejingas,nes mano širdis kupina pykčio. Taip mylėjau tave,bet ne tokį koks esi dabar. Esi paskutinė šiukšlė,kurią dabar kaip kompiuteris,paspaudus mygtuką ,,Delete‘‘ ištryniau. Visam laikui. Jau nebejaučiu kartaus gniužulo gerklėje,nes parodei man pats kaip reikia elgtis su tavimi. Pats sukūrei mane tokią bejausmę ir šalta lyg ledo skulpturą.Ir man jau nebeskauda. Galiu ramiai praeiti pro tave kaip pro nepažįstama,net nepažvelgus į tave,nes tu neesi vertas net mano šalto žvilgsnio,apskritai : nieko vertas esi. Tu šiukšlė,tokia,kurią net neperdirbsi,neikada,liksi pūti daug metu,ir tryps tave be jokio gailesčio. Dabar mane jau domina kiti,tik dabar įstengiau pamatyti tavo visus minusu,kurios man draugės kalė į galvą: tau jis netinka ,mesk,siųsk tolyn,dabar suprantu kodėl. O mano galvoje juk būdavai tik tu,tu,tu,tu,tu ir neikas daugiau,bet žinai,gera kalbėti būtuoju laiku. O dabar ,kad ir kaip bebūtų šilta gera,niekada neįsileisiu tavęs į savo širdį.Dabar viskas bus pagal mano taisykles ,o jose tavęs nėra ir nebus.

Lėvakas

Kodėl dažnai būna taip sunku pagalvoti apie save? Galvoje sukasi mintys tiktai apie kitus. Galvoju, kaip jiems sekasi, ką veikia, kaip jaučiasi, ką mąsto šiuo metu. O apie save? Nieko. Tik nebent pagalvoju, kam aš reikalinga?

Supratau, kad šiame pasaulyje svarbu, ne kur stovi, o kokia kryptimi judi. Siekdami dangaus kartais privalome plaukti pavėjui, o kartais – prieš vėją. Bet privalome plaukti, o ne dreifuoti ar išmetę inkarą stovėti vietoje.