Leisk įsijaust į Tave. Įsiliet. Ir kai susipynus blakstienom, bučiuosi mane, išsklaidyk visas nepasitikėjimo sienas, ir būk mano, su manimi, ir manyje. Virpėdama įkvėpsiu Tavęs, giliau nei oro, apsvaigsiu aistra ir alsuosiu gyvenimu kaip niekad trapiu. Ir kai lūpų kampučiuose šėlios dejonės, o akys užsimerks, bijodamos prarasti, paskutinį kartą tyliai apglėbsiu Tave ir pašnibždėsiu: Pasilik. Su Tavim laikas bėga kitaip...