Užtemimas

- Nežinau, kaip tiksliai pasakyti. - Edvardo balsas skambėjo atšiauriai. - Tikriausiai skambės girežtai. Bet jau anksčiau vos tavęs nepraradau. Žinau, koks tai jausmas. Negaliu pakęsti nė menkiausio pavojaus.
- Turi kliauitis manimi. Viskas bus gerai.
Jo veide vėl buvo matyti skausmas.
- Bela, maldauju, - sušnabždėjo jis.
Spoksojau į jo staiga užliepsnojusias auksines akis.
- Ko maldauji?
- Dėl savęs maldauju. Būk gera, saugokis. Aš darysiu visa, ką galiu, bet man būtų neprošal, jei bent kiek padėtum.
- Pasistengsiu, - sumurmėjau.
- Ar bent numanai, kokia svarbi man esi? Ar žinai, kaip stipriai tave myliu? - Jis stipriau glustelėjo mane prie kietos krūtinės, paspraudė mano galvą sau po smakru.
Priglaudžiau lūpas prie šalto kaip ledas kaklo.
- Žinau, kaip aš tave myliu, - atsakiau.
- Vieną medelį lygini su visa giria.
Pavarčiau akis, bet jis nematė.
- Tai neįmanoma.
Jis pabučiavo man viršugalvį ir atsiduso.

Vaidas - Tiktai tu

Aš nežinau kodėl
Nieko tau tada nesakiau,
Tą naktį kai, kai duris...
Tu jas uždarei...

Aš dar gyvenu su viltim,
Kad galiu tai pakeisti, tikrai
Tik sugrįžk ir vėl...
Viskas bus gerai...

Tiktai tu... Šiąnakt sapne...
Mačiau tave, mačiau save...
Tiktai tu... Švelniai ranka...
Liečiau tave, liečiau save...


Tu nežinai kodėl
Tada tau aš duris uždariau
Nepasakiau nieko, nes
Bus taip lengiau...

Nors aš išėjau, žinok,
Kad ir kaip toli būčiau,
Jau sapnuose tave...
Aš taip pat matau...

Tiktai tu... Šiąnakt sapne...
Mačiau tave, mačiau save...
Tiktai tu... Švelniai ranka...
Liečiau tave, liečiau save...

Pasiilgau taip, kaip iždžiuvusi žolė pasiilgsta lietaus. Kaip paliktas kūdykis pasiilgsta silto mamos apkabinimo. Taip kaip žiemą sušalęs medis pasiilgta pavasario...

NEVER LET THE FEAR OF STRIKING OUT, KEEP YOU FROM PLAYING THE GAME.

Meilė - tokia gležna gėlė, kad palietęs ją gali sužeisti, ir tokia stipri, kad niekas negali sustabdyti jos augimo.

Meilė gimsta iš malonumo žiūrėti vienas į kitą, ją brandina būtinybė susitikinėti, ją ištobulina negalėjimas išsiskirti...

Viena cigaretė tinkamu metu, geriau nei viso pasaulio idealai.

Nieko nesuprantu. Viskas dingo. Visos blogos mintys. Visi šilti jausmai. Visas nepasitikėjimas. Visas juodas tunelis.Ir žinot ką supratau?

Kiekvienam yra blogai tol, kol tikime, kad taip yra. Susikuriame savo juodąjį pasaulį ir gyvename net nežinodami dėl ko? Kaip? Kur? Net nebandome pažvelgti į gerąją pusę. Užsidarome ir šventai tikime, kad kaip yra taip ir turi būti. Patikėkit, verta pažvelgt iš kitos pusės. Tada supranti kaip visakas gerai. Kaip viskuom reikia džiaugtis.Taigi, tikroji AŠ grįžo. Šalin blogas nuotaikas ir skausmą. Šalin bereikalingus jausmus ir viltis. Ateinu AŠ. Su aukštai pakelta galva ir dideliu pasitikėjimu.

Uždarysiu savo pasaulio duris.Nebus ten nieko mielo.Nieko kas kitiem patiktu.Turėsiu saulę.Turėsiu dangų.Žydės pieva gėlių.Nieko ten neįsileisiu.Jokio dviveidžio,jokio princo,jokio egoisto.Neleisiu trypti mano žemės ant kurios aš stoviu,aš neparkrisiu.Neleisiu temdyti mano saulės.Ir niekas neatims iš manęs dangaus.Ten tiktai mergaitė…Mergaitė su šimtą kartų apgauta tuščia širdimi.

Хочу сново стать шестилетним ребенком,потому что понимаю,что разбитые коленки заживают быстрее чем разбитое СЕРДЦЕ.

Laikas negydo. Gydo muzika. Gydo kelionės ir nauji žmonės,sekundės, praleistos su kažkuo kitu, didžiuliai akiniai, už kurių nesimato pavargusių akių ir gydo svajonės apie nauja gyvenimą. O dar gydo mintys apie vasarą.
Gydo MEILĖ. Ir vėl norisi gyventi. Vėl ir vėl.
O laikas. . Laikas negydo. Laikas eina, bet niekas nesikeičia.

Bet visada gyvenime atsiranda tokia akimirka, kada laikas sustoja.

нежность и страсть, белая масть, леди с обложки, девушка-кошка, чувствительный взгляд, ласковый яд, жгучая смесь, лучше не лезь.

У каждого в жизни есть кто-то, кто никогда тебя не отпустит, и кто-то, кого никогда не отпустишь ты...:*

Aš taip norečiau, kad nors vienas žmogus nedingtų atsiradęs. Ir kuris bijotų, kad nedigčiau aš. Kuris nors ir viską paaukotų, kad pelnytų nors šiek tiek manęs... Kuris norėtų bėgioti su manim lietuje, braidyti po balas kaip mažas vaikas, voliotis sniege, kartu su manim bijoti griaustinio. Tokiam žmogui nebūtų nieko maloniau, kaip laikyti mane savo glebyje...

Tu laužai mano taisykles,aš-tavo.. Aš nekeršiju.. Aš gyvenu..

~*Sugrįšk iš vakar ir būk mano rytojus*~

Aš myliu tave ne todėl, kad tu esi tas, su kuriuo aš galiu gyventi. Aš MYLIU tave, nes tu esi tas be kurio aš negaliu gyventi.

Tik pasilik...
Dar vieną naktį ir visą gyvenimą.;*

Gyvenimas, kaip cigarečių pakelis – aprašinėtas įvairiais perspėjimais, nedaryk to, ano. Tas ir tas kenkia. Bet juk iš tiesų visiems nusispjaut.

Aš niekad nesužinosiu ar tikrai neįmanoma nebegalvoti apie tave... nes niekad nebandysiu.

O dabar atėjo tas laikas kai reikia tik šypsotis ir tiesiog gyventi. Nejausti kančios, jausti tik meilę. Pamiršti skausmą, prisiminti linksmas akimirkas kartu. Dabar aš būsiu Ta kurios Tau visada reikės.

Išmok džiaugtis kiekviena diena kiekviena akimirka, nes Ji daugiau nebesugrįš.Išsaugok tai,kas gražiausia, kovok su tuo kas nori tai sunaikinti Tavyje ir niekada nepamiršk svarbiausio-reikia išlikti žmogumi,nežiūrint kokius išbandymus mums atneša gyvenimas!

Pasiilgstu kas akimirką.

Įsimyliu iš naujo kaskart įkvėpus.

Myliu vis labiau su kiekvienu širdies dūžiu.

Vis dar glaustis po skėčiu, nors lietus jau seniai pasibaigė.Tai yra meilė.

Tu esi mano blogas įprotis, kurio niekada nenorėsiu atsikratyti.

Tu esi mano narkotikas, kurio norisi vis dar ir dar.

Tu esi lyg ta paskutinė cigaretė, kurią norisi rūkyti iki galo.

Tu esi tie kvepalai, tokie saldūs, kuriais tik ir nori kvepintis.

Tu lyg mano brangenybių dėžutę, kurią reikia saugoti nuo vagių.

Tu esi tas magnetas, prie kurio mane taip traukia.

Tu esi mano kūno šiluma ir man šalta be tavęs.

Tu esi mano didžiausias noras.

Tu esi lyg mano gyvenimo tikslas, kurį pasiekti privalau.

Tu man viskas...

When a GIRL...

• When a GIRL is quiet,millions of things are running in her mind.


• When a GIRL is nor arguing, she is thinking deeply.


• When a GIRL looks at you with eyes full of questions,she is wondering how long you will be around.


• When a GIRL answering “I’m fine” after a few seconds she is not at all fine.


• When a GIRL stares at you, she is wondering why you are lying.


• When a GIRL lays on your chest she is wishing for you to be hers forever.


• When a GIRL calls you everyday, she is seeking for your attention.


• When a GIRL sms’s you everyday,she wants you to reply at least once.


• When a GIRL says “I love you”, she means it.


• When a GIRL says that she can’t live without you,she has made up her mind that you are her future.


• When a GIRL says “I miss you” no one in this world can miss you more than her.

… ir kai imu pūsti muilo burbulus dangun, matau, kaip jie sukdamiesi ir mirguliuodami slendžia…

Taip yra su svajonėmis. Kai paleidi jas pasauliui, jos ima skristi ir daryti viską, kad išsipildytų. Dėl to labai svarbu svajoti. Nesvarbu, ar apie mažus, ar apie didelius dalykus. Kai svajoji apie skanėstą burnoje, tavo svajonė ima sklęsti link mažutės kepyklėlės ir ryte gali nusipirkti pačią skaniausią bandelę: šiltą, su džemu ar razinomis. Ir neabejok - ji buvo iškepta būtent dėl tavęs. O kai svajoji apie žmogų šalia, tavo siela ima sklęsti dangumi, ieškodama sau draugo. Ir ten, viršuje, viskas prasideda kur kas anksčiau, nei tu sutinki tą, kurio ranką norisi paimti. Kai galvoje užgimsta mintis, kartu atsiranda ir jėgos tai minčiai įgyvendinti. Tik mums patiems pritrūksta noro ar ryžto.

Dievaži, myliu lig ausų. Myliu pačia tikriausia, nuostabiausia, tyriausia, tobuliausia meile, apie kokią tik begalima svajoti. Myliu visa širdim, visu protu, visu kūnu, visa siela. Myliu nuo dangaus lig dangaus. Kad ir kaip beskambėtų banaliai ar nuvalkiotai, nėra gražesnio žodžio jausmams išreikšti, kaip meilė. Toji, kuri jungia du žmones ir daro juos vieniu. Kuri suteikia sparnus, nuskaidrina dienas, paverčia akimirkas stebuklais. Tu - mano stebuklas. Mano angelas. Mano dalis. Mano pasaulio šviesa. Mano džiaugsmas. Tu - tas, kurio laukiau, ilgėjausi, nors dar nebuvau sutikusi. Ir štai dabar esi šalia, esi mano glėby ir jaučiu, kaip mūsų sielos krykštauja. Aš radau tave. O tu radai mane. Esu dėkinga už kiekvieną akimirką kartu, kiekvieną žodį, prisilietimą, bučinį. Tikiuosi tai dar ilgai nesibaigs.

Tavo vardą kartoju kas dieną, Tavo žvilgsnio pamiršt negaliu, Tavo veidą matau mėnesienoj, Tave vieną pasauly myliu..

Ir aš žinau,kad myliu tave beproto, kiek tik galima. Žinau, kad pasiduosiu tavam svaiguliui vos tik ateis tokia proga, žinau, kad mano pilve vėl pabus drugeliai, vos tik tavo rankos apsivis mano liemenį.

Kai tenka rinktis, ar ir toliau gyventi praeitimi, kuri galbūt niekada negrįš, ar kurti naują gražią ateitį - aš rizikuoju. Žengiu į priekį. Ir nenorėdama skaudinti kitų šiek tiek žeidžiu save. Viską užglostys vėjas, laikas ir švelnūs prisilietimai tamsoj. Kartais mąstau, jog per greitai užaugau.

O dabar iš esmės viskas yra… gerai. Nebūčiau kvaila, tai džiaugčiaus. Bet jaučiu, kad artėja, kažkas… Kažkas tokio, dėl ko vėl pulsiu į liūdesio periodą. Visuomet taip būna, po laikotarpio, per kurį jaučiuosi laiminga arba bent jau nesijaučiu nelaiminga.

Tai, ką jaučiu.

Tas jausmas...
Kai dėl to žmogaus gali padaryti viską...
Kai be to žmogaus negali kvėpuoti...
Kai dėl to žmogaus atiduotum viską, ką turi, ir dar daugiau...
Kai tas žmogus tampa dalele Tavęs...
Kai viskas, ką turi, netenka vertės prieš tą mylimą žmogų...
Tas jausmas...
Apie tą jausmą šneka visi filosofai, visi išminčiai, visas pasaulis...
Ir svarbiausia, kad visi turi ką pasakyti...
Tas jausmas...
Tai daugiau negu daug, ir mažiau nei mažai...
Plačiau nei visata, giliau nei bedugnė, šviesiau nei šviesa, stipriau nei jėga...
Tai pilnatis tuštumoje, beribis gėris...
Tai stipriausias ginklas pasaulyje...
Tas jausmas...
Tai visa tai, ką TAU jaučiu...

Jausmai.

Kaip man išsakyti tuos stiprius jausmus? Kaip man pasakyt, kiek daug jaučiu, kiek daug tas žmogus man reiškia? Kaip man parodyti, kad jis man ypatingas? Kad reiškia man begalo daug… Ne, neperdedu. Tas jausmas… Tie švelnūs šiurpuliukai, lakstantys per kūną kai būnu apkabinama. Ta dainuojanti širdis, kai matau tą veidą, nušviestą nuostabiausia šypsena. Tas liūdesys, kai ryte išbėgu iš namų, kai atidarau to pastato duris ir blaškausi koridoriuje, ieškodama tų akių... Kurios kartais pažvelgia ne taip kaip norėtūsi, o kartais, tokiu nuostabiu svajonių kupinu žvilgsniu.

Nacka,

dėkoju už įkvėpimą, ir šiaip už viską, sorriux, kad truputį minčių iš tavo blogo pavogiu. Na bet juk nesupyksi, tiesiog ir man jos lbj tinka ir patinka. ;DD Myliu.;**~~

LOVE

O aš myliu tas akimirkas, kai mudu būname dviese. Tik aš ir Tu. Laikas sustoja, ir viskas aplinkui nebeegzistuoja. Priglundu prie Tavęs… Apkabini mane, po to bučiuoji, švelniai, švelniai… Tirpstu Tavajame glėbyje… Ir noriu, kad tai būtų amžinai… Su Tavimi, jaučiuosi saugi, o kai noriu pasijusti dar saugesne, apkabinu Tave, smarkiai, smarkiai… Ir tik Tu… Ir tik Aš…

Tavo rankos… Jos švelniai apkabina mane… Tavo lupos… Jos švelniai bučiuoja manas… Tavo akys… Nuostabios akys… Jos žvelgia į mane… Tavo šypsena… Šviečia tavam veide… Šypsena… Gražiausia iš visų, kokios tik gali būti… Mudu kartu… Ir laikas sustoja… Ir niekas nebeegzistuoja… Tik Tu… Ir Aš… Tik MES...

O, kad tai tęstųsi amžinai...

LOVE.

„Negalima sakyti „aš tave myliu”, jei taip negalvoji. Bet jei taip galvoji, turėtum sakyti dažnai. Žmonės pamiršta.”

Jeigu turėčiau galimybę kažkur išvažiuoti: pasiimčiau tik Tave ir skrisčiau į Mėnuly. Kodėl? Ogi todėl ,kad ten būtume tik dviese,ir daugiau jokių žmonių. Ir niekas mums netrugdytų... Tik aš ir Tu..

Love.