Nieko nesuprantu. Viskas dingo. Visos blogos mintys. Visi šilti jausmai. Visas nepasitikėjimas. Visas juodas tunelis.Ir žinot ką supratau?

Kiekvienam yra blogai tol, kol tikime, kad taip yra. Susikuriame savo juodąjį pasaulį ir gyvename net nežinodami dėl ko? Kaip? Kur? Net nebandome pažvelgti į gerąją pusę. Užsidarome ir šventai tikime, kad kaip yra taip ir turi būti. Patikėkit, verta pažvelgt iš kitos pusės. Tada supranti kaip visakas gerai. Kaip viskuom reikia džiaugtis.Taigi, tikroji AŠ grįžo. Šalin blogas nuotaikas ir skausmą. Šalin bereikalingus jausmus ir viltis. Ateinu AŠ. Su aukštai pakelta galva ir dideliu pasitikėjimu.