BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011 m. kovo 30 d., trečiadienis

;*

Labuuuuuuuuuutis ;****

OMG, kaip šiandien pavargau... pavargau nieko nedarydama :D Ir kaip visada... Pasilikau visus mokslus ir viską paskutiniai akimirkai, o taaaaip miego noriu... Na nieko ištversiu, jau įpusėjau, dar truputėlį ir galiu gultis bandyti miegoti. Kodėl bandyti? Nes pastaruoju metu užmiegu tik minimum dvi valandas prasivarčiusi nuo vieno šono ant kito. NEEEEMIGAAAA DINK!!! Padėkit kas nors užmigt... Tas miego trūkumas. Baisu. Atsibundu ryte visiškai be jėgų, atsigauti net ir stipri kava ar energetinis gėrimas nepadeda. ;/

Ech vasara... Ateik greičiau!!! Laukiu nesulaukiu. Kada nori guliesi, kada nori keliesi, kiek tik nori miegi... Atsiguli po saulyte paplūdimyje, ir miegi sau bambą išvertus... Vasara, aš tave po truputį jau užuodžiu savo mintimis nuklystant į saulėtas dienas. (hug)

Nepykit, neturiu jėgų daugiau nieko įdomaus pasakyti ar papasakoti. ;* Einu toliau kalti kalti kaaaalit irrrrr miegot! ;**

Saldžių ir jaukių sapnų mielieji. ;**

Bučiuoju, apkabinu ir myliu ;*

Ikiukas zuikiai ;*

I WILL DO THAT! ;)*

2011 m. kovo 29 d., antradienis

Nauja pradžia. ;)

Na ką... PAVASARIS jau baigia įpusėti. Tai gal pagaliau reikia mesti šalin visas nuoskaudas, viską kas liūdina, ir pradėti džiaugtis gyvenimu??? ;)

Taip ir padarysiu!

Nuo šiol tai mano dienoraštis į kurį dėsiu ne tik linksmas ar liūdnas savo ir ne savo mintis, bet rašysiu apie tai, kaip man sekasi keisti savo gyvenimą. ;) O jūs brangieji, manu kiekvieną dieną lauksite naujų žinių. ;) Juk nesiginčysit, nėra nieko geriau, negu smalsauti apie kito problemas jo gyvenimą, ir visą kitą šlamštą. ;) Taigi, verčiu naują puslapį!!!!!! ;)*****

Taip taip taip... Nuo ko pradėti?
Šį savaitgalį supratau, kad geriau nešvaistysiu savo brangaus laiko vaikinams. Lauksiu tikro princo, kuris pats mane susiras, o aš iki to tiesiog gyvensiu ir džiaugsiuosi. ;)
Jau geriau taip, nei bendrauti su visokiais mulkiais. :D tai gi... Kodėl taip sakau, ir kas nutiko savaitgalį?
Eilinį kartą susižavėjau, ir pagalvojau, " gal verta pabandyti? atrodo visai nieko vaikinukas, tvarkingas linksmas..." O Dieve koks jis LĖVAS!!!!!!!! Baisu :D Pabendravom viskas lyg ir normaliai, susitikom vieną kartą, tikrai praleidom linksmai laiką, pasirodė tikrai vertas dėmesio, susitikom antrą kartą, nuomonė pasikeitė. :D Bebendraujant su juo, kelis kartus prikišo tai, kad man šešiolika, daaaaah. Na ir kas???? Vaikine, atsigauk!!!! Taip, man šešiolika, bet aš bent jau suprantu, kad pasikvietus panelę ir ją kur nors nusivedus, reikia už ją sumokėti. :D Ne, brangieji, nepagalvokit, kad aš kokia nors materialistė, tačiau vaikinas taip turi parodyti pagarbą ir mandagumą. Ne jaugi tai yra taip sunku suvokti? Atsigaukit!!! Dieve, kaip kartais norėčiau nusikelti į tuos karalių ir princų laikus, kai moteris buvo ypač gerbiama. Tačiau šiais laikais, tokius vaikinus tiesiog reikėtų įtraukti į raudonąją knygą. Retas kuris nuėjus į kavinę mandagiai atitraukia ir po to pristumia kėdę, kad panelė atsisėstu prie stalo, retas kuris išlipęs iš mašinos ir apėjęs ją, atidarytų panelei dureles, ir duotų ranką jai išlipant. Ech... Kur jūs, džentelmenai???
Tai gi... Man šešiolika, o jam dvidešimt dveji, ir jis dar drįsta man prikaišioti dėl amžiaus kai tokių elementarių dalykų nesuvokia pats? Zuikeli, daryk išvadas. ;* ir čia dar palyginus nieko... Įsivaizduojat, atvežė mane į stotį, nes jau turėjau išvažiuoti, paleido prie kelio ir sako " Tai gal jau nueis kaip nors pati, nelydėsiu?" OMG :D Viršūnėėėėėė. :D Baisu :D Tai yra tiesiog privaloma, paimti panelės tašę, ją palydėti, ir palaukti autobuso, ir tik jai išvažiavus išeiti! Neišpruselis... Sakytum bučiau kokia pelkių vanda... :D Tegul dabar tik pasvajoja apie susitikimą su manim!!!! Nebent sapnuose, ir tai labai labai sunkiai. ;)

Tai va, todėl man smegenėlės ir prašviesėjo.. Geriau lauksiu vienintelio, ir nebūsiu su tokiais atsilupeliais. Baisu... Panelės, patariu ir jums, atsargiai rinktis su kuo bendraujate. Tokie tiesiog gali atbukinti jus pačias, pradėsite galvoti, kad toks vaikinų elgesys yra normalus, tačiau toli gražu, tikrai tikrai ne. ;) taip, kad, saugokit save nuo tokių idiotų!!! Myliu jus! Žinau, pamilsit ir mane. ;) Laukit naujų žinių, gyvenimiškų patarimų, ir viso kito. ;) Jei kils klausimų, rašykit, patarsiu, padėsiu kuo galėsiu!!! ;*

Jūsų paslaptingoji princesė, laukianti princo ant balto žirgo, ir vis dar tikinti pasakomis, ir jų laimingomis pabaigomis. ;***

Myliu, bučiuoju, apkabinu, ir iki greito!!!
See you as soon as possible;***

;*

2011 m. kovo 19 d., šeštadienis


UŽPISO VISKAS JUODAI!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!


Už lango silpnas vėjas. Galvoje visi atsiminimai. Paleidžiu juos, kad vėjas išnešiotų. Pasižadu nepalūžti. Širdis suvirpa. Suprantu…aš bėgu nuo prisiminimų, ne nuo širdies. Žinai kodėl? Širdis visą laiką bus su manimi, nes ten esi Tu.

Daug naktų ir minčių mano galvoje. Pavargau. Nuo to, kad suradau, bet ir vėl praradau… Gal tiesiog aš per ilgai einu ratu,darau tiek daug klaidų? Mano širdyje tiek daug jausmų…tiek pat kiek minčių… Aš tiek ne daug prašau… tik neprarasti to, kas man be galo brangu.

2011 m. kovo 13 d., sekmadienis

Hey boy I really wanna see if you can go downtown with a girl like me
hey boy, I really wanna be with you
cause you just my type...

2011 m. kovo 10 d., ketvirtadienis

Why do all good things come to an end?


Mano širdis pulsuoja nevilties energija. Plėšiu ją iš savo krūtinės, kaip kokį šlykštų svetimkūnį, kuris bando apsėsti mano kūną. Rėkiu iš skausmo, tačiau baigiu nutraukti paskutines laikančias gijas. Ji vis dar spurda rankose, nepasiduoda, skleidžia tą prakeiktą jausmą… Kol galiausiai jaučiu paskutinį judesį savo kruvinuose rankose. Ir tada ateina tuštuma… Tokia laukta ir norėta, svajingoji tuštuma, leidžianti pamiršti save ir bereikalingą liūdesį.

Klūpau su numirusia širdimi prieš tave ir maldauju pakeisti ją. Šiuo metu aš niekas, žmogus be širdies, žmogus su mirusiais jausmais, bet dar išlikusia savo esybe, kuri buvo ne tik mano parazituojančioj širdį, bet ir visam mano kūne.

Aš išgyvensiu…

Kaskart vis klausiau savęs, kas aš esu. Šis klausimas man svarbesnis, nei daugelio noras sužinoti gyvenimo prasmę. Pirmiausiai, manau, kad jos tiesiog nėra, mes esam, o prasmės nėra. Tad jos neieškau. Taigi… Šiandien supratau kas esu.

Aš esu Feniksas. Kiekvieną vakarą aš sudegu, nuo pykčio, liūdesio ir nevilties, nebe pakeldama žmonių spaudimo. Aš Feniksas. Kiekvieną rytą prisikeliu iš savo pelenų, nes gyvenimo aistra man leidžia suliepsnoti, pragysti savo daina ir vėl gyventi viltimi. Taip ir gyvenu, savo mažą uždarą gyvenimo ciklą, degdama aistra ir nuo jos sudegdama.

Aš Feniksas, tikėjimo paukštis, ugnies ženklas, galia – gelbėjanti pasaulį.

Užsimiršti…

Linguoti i ritmą muzikos, kol pasieksi transą…. Žvelgti į degančias žvakes, kol pradėsi regėti senolių atvaizdus…. Pakilti ir klajoti metafizinėje būsenoje… Užmerkti akis, šnekėti su Dievais, Pasauliu ir Savimi… Prabilti gyvenimo išminties aforizmais, nugrimzti į kitų mintis… Nėra gyvenimo, nėra manęs, tavęs, nieko…. Ekstazė valdo kūną, rėki, bet iš tavęs nesklinda nei vienas garsas… Bėgti, bėgti kol nebeliks kvapo, kol raumenys atsisakys paklusti… Neprisiminti, kas esi, kuo turi būti, kuo norėtum tapti.. Išgaruoti, patapti dalele didesnės Esybės…

Tiesiog užsimiršti…