Kaskart vis klausiau savęs, kas aš esu. Šis klausimas man svarbesnis, nei daugelio noras sužinoti gyvenimo prasmę. Pirmiausiai, manau, kad jos tiesiog nėra, mes esam, o prasmės nėra. Tad jos neieškau. Taigi… Šiandien supratau kas esu.

Aš esu Feniksas. Kiekvieną vakarą aš sudegu, nuo pykčio, liūdesio ir nevilties, nebe pakeldama žmonių spaudimo. Aš Feniksas. Kiekvieną rytą prisikeliu iš savo pelenų, nes gyvenimo aistra man leidžia suliepsnoti, pragysti savo daina ir vėl gyventi viltimi. Taip ir gyvenu, savo mažą uždarą gyvenimo ciklą, degdama aistra ir nuo jos sudegdama.

Aš Feniksas, tikėjimo paukštis, ugnies ženklas, galia – gelbėjanti pasaulį.