Dūmas

Ir vieną akimirką žiebtuvėlio šviesoje Tu išvysi Jos veidą.
Bejausmis, bekvapis, šaltas, akmeninis.
Ji įtraukia pilnus plaučius nuodų. Ir su pasimėgavimu jaučia, kaip graužia.
Rodos, lyg pat sielos gelmių.
Ji šypteli ir dailiai sudėjusi lūpas išpučia dūmus.
Su ju lavina pasipila ir visos liūdesio ir ašarų naktys.

*Lūpų kampučiais bėgioja ilgesys.