Ji toli, o kartu ir taip arti jo. Ji jį myli, bet prasilenkus su juo stengiasi neatsigręžti. Ji kiekvieną kartą bando skristi surištais sparnais, nors puikiai žino, kad tai neįmanoma. Ji stengiasi pamiršti jo bučinius, stengiasi, kad ir nepavyksta, bet nesmerk jos už tai. Ji neturi taisyklių, nes jis - visas jas sulaužė. Jis toli, nes niekada ir nenorėjo būti su ja. Jis jos nemyli ir atsigręžia kiekvieną kartą pro ją praėjęs, nes žino, kad ji niekada neišdrįs padaryti to pačio. Kiekvieną kartą, kai ji bando pakilti, jis supančioja jai sparnus. Jam nereikia stengtis, jis jos bučinius ir taip senai pamiršo. Jis turi vieną taisyklę - niekada jai neatrišti sparnų ,nes be galo bijo, kad ji išskris ir pamirš jį kaip ir pamiršo visus kitus.