Ir Tu apsimeti,kad nepastebi manęs praeinančios ir žiūrinčios į Tave,trokštančios,kad ir Tu pažiūrėtum. Apsimeti,kad manęs negirdi,kai kalbu su Tavo draugais,o Tu stovi šalia. Apsimeti,kad nenori apkabinti,nors kiekvieną kartą pastebiu Tavo drebančias rankas. Apsimeti,kad beprotiškai ją myli,nors pats žinai-aš užimu didžiausią vietą Tavo širdyje. Apsimeti,kad nenori visko susigrąžinti,bet aš žinau,kad atsukęs laiką atgal-nieko nekeistum,net jei dabar ir skauda. Pasakyk,kad klystu.
2010 m. spalio 19 d., antradienis
Pranešimą parašė Kristina ties antradienis, spalio 19, 2010
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą