Nauja diena. Tas pats nykus vakaras. Ketvirtas puodelis arbatos prie atlapoto lango ir noras, kad viskas pagaliau baigtųsi. Nebežinau nei kas esu, nei kam esu. O taip norėčiau, kad kas nors pagaliau ištrauktų mane iš šito tamsos glėbio.Velniop viską. Ir banali meilės lyrika tebeskamba galvoj.
2010 m. spalio 19 d., antradienis
Taip suknistai ir jaučiuosi kiekvieną dieną.
Pranešimą parašė Kristina ties antradienis, spalio 19, 2010
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą