Jausmai tau, nebetelpa mažoje mano širdelėje. Joje tiek minčių, kurias trokštu tau išsakyti, bet nerandu tinkamų žodžių... net nežinau nuo ko pradėti. Tiesiog išliesiu tau savo širdį, nes taip trokštu, kad tu ją išgirstum. Kiekviena valanda, kiekviena minutė ir kiekviena sekundė praleista su tavimi, tai tarsi paguoda ir sielos atgaiva mano tuščiai pilname pasaulyje. Tai opiumas glostantis mano širdį, kurią slegia daugybė nuoskaudų ir minčių. Tavo lūpos, kaip morfijaus dozė į alkaną veną, be kurios nebegalėsiu išgyventi, tai tarsi liepsna į kurią veržiasi plaštakė, tačiau aš nebijau sudegti, nes be tavęs esu niekas. Tavo gilios akys, tarsi begalybė, kurioje skęstu būdama šalia tavęs, o toje begalybėje tik mudu du ir nieko daugiau. Tavo prisilietimas, it švelni vėjo glamonė, kuri paskandina vasaros dienoje ir nenori manęs paleisti. Ir aš pati nenoriu, kad ji pasibaigtų, noriu būti joje su tavimi visą savo gyvenimą. Noriu rėkti laikyk, laikyk mane ir nepaleisk niekada! Noriu eiti į ateitį kartu su tavimi, ir prisiglaudus prie tavęs sutikt kiekvieną rytą. Noriu, kaip angelas tave saugoti, tik leisk man būti tuo angelėliu, ta antra tavo širdelės pusele, leisk atiduoti savo meilę mainais į tavąją. :)))*
2009 m. lapkričio 8 d., sekmadienis
<3*~
Pranešimą parašė Kristina ties sekmadienis, lapkričio 08, 2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą