BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010 m. sausio 31 d., sekmadienis

Laimė yra ne turėti tai, ko nori, bet norėti to, ką turi. ;***

2010 m. sausio 28 d., ketvirtadienis



Galima žmogų turėti ar jam priklausyti, bet tai ne meilė. Meilė nesiekia pririšti, pažaboti, sugauti. Ji yra lengva, laisva. Meilė nieko neprašo - ji pati yra pilnatvė.

Būti vienas kito glėbyjė - tikras rojus.

Sweet...

2010 m. sausio 24 d., sekmadienis

Meilė- tarytum narkotikas. Iš pradžių jauti euforiją,pasineri į visišką užmarštį.Po to,kitą dieną,jau norisi daugiau.Dar nesi galutinai pražuvusi,bet jau patinka tas jausmas.Ir sustoti jau sunku..Jautiesi priklausoma.
**
Dabar aišku, kodėl įsimylėjėliai panašūs į narkomanus: toks pat svajotojo žvilgsnis, ta pati euforija, tas pats nenuspėjamumas, ta pati priklausomybė, ir, deja, tos pačios lomkės…



Nėra geresnės akimirkos už tą, kai tu būni šalia ir šypsaisi.

Kai kurie moka taip gražiai ir nuoširdžiai išreikšt savo jausmus.

Kai kurie. Ne, aš ne tokia. Ne, man nėra lengva pirmai parodyt dėmesį, parodyt žmogui, kad jis man rūpi.

Jis eina šalia , jokių tuščių pažadų, tik truputėlį pasaldinta realybė. Ji mėgsta saldumynus, ragauja juos po truputį, kaip ir gyvenimą. Ji dievina sniegą ir šiltus vakarus kartu su juo. Ji tiki gražia ateitimi, tiki rožiniu pasauliu. Gal yra naivi mergaitė, gal ji kartais per daug bijo tiesos, bet ji myli jį.


Ji kiekvieną vakarą užmiega galvodama apie jį, kiekvieną rytą prabunda tardama jo vardą. Berdama cukrų į kavą rytais saldina jo ir savo gyvenimą. Ji neįsivaizduoja savęs be jo, ji nori, kad jis visada būtų šalia - nors tai ir neįmanoma. Jo šilti bučiniai liečia jos švelnią odą ir neleidžia pamiršti jo kvapo kuris vienintelis ją apsvaigina.



Tegu būna taip ir niekas nedrįsta sugadinti mūsų laimės.

Žinau ką sakysit jei per daug saldu tai greitai atsibos, ne. Būna visko. Neįmanoma, kad viskas būtų tobula. Bet juk reikia atsiminti pačias gražiausias akimirkas kartu ir visa kita nublankta. Juk tiesiog reikia mylėti ir jausti. Juk gera žinot, kad jo kvėpavimas priklauso tik Tau. Gal negražu pasisavinti, tai net nelegalu, tačiau taip gera žinoti, kad Tu Tik jo, o jis TIK Tavo.

Atsiprašau,angelėli, kad nemoku pasitikėti. Dėl to jaučiuosi kvailai, tačiau nepyk.

MYLIU TAVE LABIAU UŽ VISKĄ.


Ir gyvenu tuo vieninteliu įkvėpimu, kai būni šalia. Gyvenu tavo akimis, tais virpuliukais, kuriuos suteiki. Tuo blakstienų virpėjimu. Tavo rankomis. Drugeliais pilve. Gyvenu tavimi. Ir dėl tavęs.

Myliu, labiau už viską. Neįsivaizduoju savęs be Jo. Noriu matyti Jo žydras akis ir Jo nuostabią šypseną kuri man sukelia malonius šiurpuliukus. Tiesiog noriu Jo šalia, kad galėčiau paliesti, pabučiuoti ir Jam nusišypsoti. Juk mums tik to ir užtenka, mums užtenka tik būti šalia ir jausti vienas kitą. Laikas kartu praeina kaip kelios minutės kurių nebesugrąžinsi, kad ir kaip norėtum. Apkabinti ir niekada nebepaleisti. Juk taip noris. Noris daug ko. Meilės, bučinių, glamonių… Susitikus apsvaigti ir niekada neprasiblaivyti. Juk taip būna. Kiekviena akimirka, kiekvienas momentas kartu įsirėžęs į mano atmintį giliai, gal liks kada nors tik prisiminimais, tačiau pačiais pačiais nuostabiausiais ir gražiausiais. Ačiū už tai, kad suteiki man begalinę laimę kurią galiu jausti tik turėdama Tave.

Kartais žmonės būna šalti. Kartais jie nemato, arba nenori matyti kito ašarų. Kartais meluoja vien tam, kad patys pasijustų geriau. Kartais jie sutrypia tiesą, pamina meilę, pažadus. Kartais atsisako gyvenimo. Kartais bijo leisti kam nors juos pamilti. Kartais patys bijo mylėti. Kartais jie tiesiog tyli. Tyli apie savo jausmus, bei slapčiausias svajones.. Tačiau skaudžiausia, būna tada kai jie ima ir sudaužo kito žmogaus svajones, juokiasi jam verkiant, skaudina, neištiesia pagalbos rankos, kai jam to labiausiai reikia, pasisavina širdį.

Kodėl daugiausia skausmo atneša tas žmogus, kuris atneša daugiausia džiaugsmo?

Sugrįšk iš vakar ir būk mano rytojus ..Dar niekad neragautas alyvmedžių medus
Būk mano pasakos herojus žinantis visus mano norus slaptus.

O aš lyg nutrūkusi tavo smuiko styga .Jau nedraugas, bet dar ir nepriešas
Tik kvailai iškraipytas atvaizdas veidrodyje bijantis būti paviešintas.

Ir tas kam nereikia didelės pagarbos. Ar ištiestų delnų pilnom saujom saldainių
Kas galėtų būti dulke užminta eilinio veidmainio.

Dangus neramus. Gal artėja audra. O gal tu iš aukštai kaip kasnakt užvaldyti pasaulį bandai.

Tu esi tai dėl ko aš gyvenu, tu mane išmokei šypsotis, kai buvo be galo sunku, Tu išmokei mane mylėti… Tu lyg angelas žmogaus pavidale… Kai mes bunam kartu, nebuna Tu-Aš, buna Mes. Ir štai pasaka tesėsi. Princas ant balto žirgo atsirado mano gyvenime. Su savim atsinešė dalį manęs. visą tai ką davei man turėsiu savyje, saugosiu. Saugosiu ir branginsiu. Nes to ko neduosi, niekas daugiau nebeduos.


Tu visada šalia, kai man Tavęs reikia. Tik Tu gali praskaidrinti man nuotaika, kai buna blogiausia diena pasaulyje. Tik Tu esi tas vienintelis žmogus, kuriam atiduodu visa savo šiluma ir jaukuma. Visa savo meilę. Tik Tau galiu atskleisti Save. Tik Tave aš turiu. Tu mano angelas. (h)

Idiotizmas.



Esu per kvaila tave suprasti, bet pakankamai naivi, kad tavimi tikėčiau.
Ir tai turbūt yra didžiausia mano klaida… Bet iš klaidų juk mokomės.

Tavo pirmasis bučinys į mano lūpas ...Dar nežinojau, kad Tu būsi tas angelas, be kurio negalėsiu užmigt...
Tu klausi, kodėl taip žiūriu į Tave. Žinai, visada kažką galvoju stebėdama, kaip lėtai pakyla Tavo lūpų kampučiai... Iš kur ta šiluma, iš kur spindesys akyse... Turbūt numirčiau jei nebūtų Tavęs...
Kad ir ką sakyčiau,
man nieko nėra nuostabiau, kaip tik būti su Tavimi... Viskas tobula, kas Tavyje, ir mano lūpos stipriai spaudžia Tavo ranką... Kai Tu esi salia ,dingsta skausmas... Koks dieviškas esi Tu man, tokia yra mano meile Tau...
Kartais aš neverta nei tyro Tavo žvilgsnio... Atleisk už tuos širdelės dūžius... Jie man pasaulis visas, ar žinai? Jie man ir skamba, ir skambės... Kol visų klaidų neištaisysiu... Beprotiškai noriu tik vieno – būti Tau princese, kurios Tu esi ir vertas!
Tavo šiltas kvėpavimas man į kaklą... Tavo rankų švelnumas, Tavo žodžių tikrumas... Tau į delnus įdėjau savo šviesą, savo jaunystę ir uždariau duris širdies...
Įsimylėjau nenorėdama, negalvodama, net nejausdama... Bet taip beprotiškai dabar degu noru Tave mylėt... Tik apie Tave galvot ir Tave vieną jaust, mielas mano...
Būdama su Tavimi aš pirma kartą gyvenime pasijaučiau tokia drąsi... Aš žinojau, kad būtent Tu manęs nepaliksi vienos, kad būtent Tu mane saugosi... Tavo neapsakomas rūpestis... Man taip gera žinoti, kad aš esu Tavo... Norėčiau visam pasauliui girdint pasakyt, kad beprotiškai Tave myliu!
Ačiū, aš gyvenu gal pasakoj, rojuj, sapne, filme... Nežinau kur, žinau tik tiek, kad paprastam gyvenime taip nebūna!

Tobuli meilės žodžiai<3>

2010 m. sausio 14 d., ketvirtadienis

There's a song that's inside of my soul.
It's the one that I've tried to write over and over again
I'm awake in the infinite cold.
But you sing to me over and over and over again.

So, I lay my head back down.
And I lift my hands and pray
To be only yours, I pray, to be only yours
I know now you're my only hope.

Sing to me the song of the stars.
Of your galaxy dancing and laughing and laughing again.
When it feels like my dreams are so far
Sing to me of the plans that you have for me over again.

So I lay my head back down.
And I lift my hands and pray
To be only yours, I pray, to be only yours
I know now, you're my only hope.

I give you my destiny.
I'm giving you all of me.
I want your symphony, singing in all that I am
At the top of my lungs, I'm giving it back.

So I lay my head back down.
And I lift my hands and pray
To be only yours, I pray, to be only yours
I pray, to be only yours
I know now you're my only hope.

Aš nuleidžiu savo galvą, sudedu rankas, ir meldžiuosi, meldžiuos tam, kad bučiau tik tavo, tavo vieno ir nieko kito, tu mano vienintelis, tu mano vienintelė viltis.

2010 m. sausio 10 d., sekmadienis

Tų dienų jaudulys. Džiaugsmas dėl netikėto telefono skambučio. Paprastų daiktų spindesys ir grožis. Jųdviejų juokas susėdus prie staliuko degant žvakėms, pasivaikščiojimai nutviekstais šaligatviais, miesto gatvėje užuostas alyvų kvapas, važiavimas automobiliu su dangui atvertu liuku, o priešaky - visas savaitgalis... Toks jausmas, kad pasaulyje jie vienudu.

Kaip tobula...

Love you

Toks stiprus troškimas būti taip geidžiamam, kad, atrodo, gali numirti - ir yra meilė.

Jei nė mažiausios neprisimeni kvailystės, kurion pastūmėjo meilė, tai tu nesi įsimylėjęs.

Žinai, kaip yra, kai nebereikia ieškoti. Kaip nuostabiai palengvėja, kai šalia yra žmogus, dėl kurio tu gyveni, dėl kurio tu padarytum viską, kaip ir jis dėl tavęs.

Meilė - tai begalinis širdies troškimas, kad ją pažintų iki galo ir atleistų visas nuodėmes.
Mylėti - vadinasi pasitikėti kitu, ir jam patikėti save.

Meilė nejaučia naštos, nė kiek nebijo pavojų, siekia to, kas pranoksta jėgas, kad ko nors negali, jai viskas leistina ir viskas įmanoma.

Meilė, kaip vėjas, jos nematai, bet jauti.

2010 m. sausio 9 d., šeštadienis

Kelly Clarson - besouse of you.mp3
I will not make the same mistakes that you did
I will not let myself
Cause my heart so much misery
I will not break the way you did,
You fell so hard
I've learned the hard way
To never let it get that far

Because of you
I never stray too far from the sidewalk
Because of you
I learned to play on the safe side so I don't get hurt
Because of you
I find it hard to trust not only me, but everyone around me
Because of you
I am afraid

I lose my way
And it's not too long before you point it out
I cannot cry
Because I know that's weakness in your eyes
I'm forced to fake
A smile, a laugh everyday of my life
My heart can't possibly break
When it wasn't even whole to start with

Because of you
I never stray too far from the sidewalk
Because of you
I learned to play on the safe side so I don't get hurt
Because of you
I find it hard to trust not only me, but everyone around me
Because of you
I am afraid

I watched you die
I heard you cry every night in your sleep
I was so young
You should have known better than to lean on me
You never thought of anyone else
You just saw your pain
And now I cry in the middle of the night
For the same damn thing

Because of you
I never stray too far from the sidewalk
Because of you
I learned to play on the safe side so I don't get hurt
Because of you
I try my hardest just to forget everything
Because of you
I don't know how to let anyone else in
Because of you
I'm ashamed of my life because it's empty
Because of you
I am afraid

Because of you
Because of you

2010 m. sausio 2 d., šeštadienis


Žinai, mes - kaip dvi žvaigždės, esančios per milijonus kilometrų viena nuo kitos. Kurios nori būti kartu, bet negali, jas skiria kilometrai. Tik vat mus skiria didžiulė siena, kurioje mano skausmas ir ašaros, ilgesys bei noras, noras būti kartu, mylėti ir džiaugtis...


Nė vienas nesame toks galingas, kad galėtume suspausti savo širdį ir neleisti jei mylėti.

BUČINYS - tai kas liko mums iš gyvenimo rojuje.

Stovėjau prie lifto.Siena ištepliota rašalu.Kažkas parašė viršuje:“meilė-tai...“ – ir padėjo daugtaškį.“Meilė – tai kai ieškai ir nerandi“- smulkia rašysena kažkas pratęsė.O šalia „meilės nėra,yra tik jos laukimas...“Įdomi mintis,bet dar įdomesnė žemiau:“Meilė yra tik jos reikia sulaukti,o jau po to...“Dar žemiau kažkas viską perbraukė ir parašė drebančia ranka:“kas po to?Išsiskyrimas ir nepakeliamas laukimo skausmas?“Kažkas paprieštaravo“Ne tikra meilė pakelia viską,o laukimas visada turi pabaigą.“Aš skaitau toliau:“Eikit jūs kvailiai.Nesąmones kažkodėl rašinėjat“.Skaitau toliau:“Meilė...ji tik vieną kartą ir jei supranti per vėlai,gyvensi prisiminimais“.Toliau nieko nėra.Tuščia.Aš nusišypsau,neparašė to kas svarbiausia.Išsitraukiu tušinuką ir rašau:“Meilė yra tokia,kokia pats ją susikursi.Ir nesvarbu,kaip ji prasidėjo ar kaip baigiasi.

Svarbiausia kad ji yra.....


Viename širdies kampelyje prie didelio lango aš palikau vietą tau, nors tiek daug kitų širdžių ir širdelių pas mane apsilanko, o kitos ir pasilieka... Bet aš žinau kad geriausia vieta - su vaizdu į saulėlydį skirta vien tik tau. Gali neateit ir neišgirst, bet ji vistiek amžinai bus skirta tau.


Tas, kas juokiasi, širdyje gali slėpti ašaras, kas piktas - švelnią ir tyrą meilę, laimingas - nenugalimą siaubą, kad laimė baigsis..ir ne visos akys, žadančios meilę, ją dovanoja. Taip lengva apsirikti...


Aš nekenčiu sapnų, nes gražiausioje vietoje jie baigiasi.


Jis klausė manęs, ko aš noriu.Nors iš tiesų neklausė, bet aš perskaičiau klausimą Jo akyse.Tose, kurių man taip ir neteko išvysti. Nežinojau, ką atsakyti, nes aš noriu visko. Visko gauti neįmanoma, bet norėti juk nedraudžiama. Aš troškau Jo meilės, net jei ir žinočiau, kad jos negausiu.Aš juk žinau, suprantu ir su tuo susitaikau, bet noriu norėti

Mes visi turime kažką mylimo. Ką laikome stipriai apkabinę savo glėbyje. Arba tiesiog mintyse. Ir mes to niekada neatiduosime... Net jausmo...

jei mano meilė tau kada nors numirs, aš numirsiu kartu su ja, nes neturėsiu dėl ko gyventi.

Aš tik noriu būt stipresnė. Ir matant prieky tamsą, skleisti šilumą. Tik tiek.