Kartais žmonės būna šalti. Kartais jie nemato, arba nenori matyti kito ašarų. Kartais meluoja vien tam, kad patys pasijustų geriau. Kartais jie sutrypia tiesą, pamina meilę, pažadus. Kartais atsisako gyvenimo. Kartais bijo leisti kam nors juos pamilti. Kartais patys bijo mylėti. Kartais jie tiesiog tyli. Tyli apie savo jausmus, bei slapčiausias svajones.. Tačiau skaudžiausia, būna tada kai jie ima ir sudaužo kito žmogaus svajones, juokiasi jam verkiant, skaudina, neištiesia pagalbos rankos, kai jam to labiausiai reikia, pasisavina širdį.