Tu esi tai dėl ko aš gyvenu, tu mane išmokei šypsotis, kai buvo be galo sunku, Tu išmokei mane mylėti… Tu lyg angelas žmogaus pavidale… Kai mes bunam kartu, nebuna Tu-Aš, buna Mes. Ir štai pasaka tesėsi. Princas ant balto žirgo atsirado mano gyvenime. Su savim atsinešė dalį manęs. visą tai ką davei man turėsiu savyje, saugosiu. Saugosiu ir branginsiu. Nes to ko neduosi, niekas daugiau nebeduos.