Myliu, labiau už viską. Neįsivaizduoju savęs be Jo. Noriu matyti Jo žydras akis ir Jo nuostabią šypseną kuri man sukelia malonius šiurpuliukus. Tiesiog noriu Jo šalia, kad galėčiau paliesti, pabučiuoti ir Jam nusišypsoti. Juk mums tik to ir užtenka, mums užtenka tik būti šalia ir jausti vienas kitą. Laikas kartu praeina kaip kelios minutės kurių nebesugrąžinsi, kad ir kaip norėtum. Apkabinti ir niekada nebepaleisti. Juk taip noris. Noris daug ko. Meilės, bučinių, glamonių… Susitikus apsvaigti ir niekada neprasiblaivyti. Juk taip būna. Kiekviena akimirka, kiekvienas momentas kartu įsirėžęs į mano atmintį giliai, gal liks kada nors tik prisiminimais, tačiau pačiais pačiais nuostabiausiais ir gražiausiais. Ačiū už tai, kad suteiki man begalinę laimę kurią galiu jausti tik turėdama Tave.
2010 m. sausio 24 d., sekmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą