Sugrįšk iš vakar ir būk mano rytojus ..Dar niekad neragautas alyvmedžių medus
Būk mano pasakos herojus žinantis visus mano norus slaptus.

O aš lyg nutrūkusi tavo smuiko styga .Jau nedraugas, bet dar ir nepriešas
Tik kvailai iškraipytas atvaizdas veidrodyje bijantis būti paviešintas.

Ir tas kam nereikia didelės pagarbos. Ar ištiestų delnų pilnom saujom saldainių
Kas galėtų būti dulke užminta eilinio veidmainio.

Dangus neramus. Gal artėja audra. O gal tu iš aukštai kaip kasnakt užvaldyti pasaulį bandai.