Ji nusišypsojo savo žavia šypsena ir ramiai uždėjo savo ranką jam ant širdies, jos jau nebedrebėjo iš jaudulio, ji jautė kaip jo širdis trankosi, rodėsi ji tuoj iššoks iš krutinės. Ji jam pasakė, kad nepyktų, bet jie nebegali būt kartu, kad jie per daug skirtingi, kad ji per daug prisikankino dėl meilės jam ir jos jausmai išblėso..Jis nesuprato kodėl, jis prašė, kad ji jam duotų dar vieną šansą, tačiau jo maldavimai jai buvo nemotais, ji negali pamiršti viso skausmo, visų ašarų. Ji savo šviesiomis akimis pažiūrėjo tiesiai į jo gilias žydras akis ir pasakė, kad nors jie ir nebus kartu jis visada liks giliai jos atminty, ji savo saldžiomis lūpomis pabučiavo jam į kaktą ir ramiai išėjo..
Ji sakė, kad jos jausmai išblėso, bet ji žino, kad tai netiesa, kad ir kaip jie pykosi, kad ir kaip nesutarė, tačiau juos jungia vienas dalykas- jie vienas dėl kito pamišę..