Vienas iš sunkiausių jausmų yra stovėti priešais žmogų, ir klausyti kaip jis tau sako, kad viskas baigta, ir tik tada susiprasti, kiek gi vis dėl to daug tas idiotas kurio tu taip nekenti tau reiškia. Bet kaip galima neapkęsti ir kartu taip stipriai kažką žmogui jausti? Kaip tai suprasti? Kodėl gyvenimas toks painus? Kodėl viskas negali būti paprasčiau?

Eiiii, GYVENIME! Būk TU paprastesnis! Prašau tavęs...