Ašarotam veide spindi šypsena,kuri lydės tave
Kad galėtum gyvent, kad galėtum tikėt savimi.
Gal suklydai tu kai ieškojai meilės manoj širdį
Gal suklydai kai nuleidai rankas neviltį...
Aš ištiesiu rankas ir pakilsiu lengvai,
Aš surasiu tave tarp daugybės veidų,
Kad ištarčiau myliu...
Ir pavogsiu tave,tam kad būtum šalia,
Tam kad būtum kartu saulės spinduliu.
Dovanos tau naktis sidabrines žvaigždes,
Kurios primins akis...
Tas akis kuriose liko pasaka tyra.
Ryto spinduliai te primins šviesias dienas,
Tas dienas, kuriose dar tikėjom svajonėmis mes...
Mėnuo tyliai kuždės stebuklingus žodžius,
Žvaigždės delnus palies, saulė veidą bučiuos, širdys vėl susilies.
Ir pajausk visą tai,kai nebūsim šalia..
Aš su vėju tyloj aplankysiu tave tavo sapnuose...
2010 m. balandžio 25 d., sekmadienis
Pranešimą parašė Kristina ties sekmadienis, balandžio 25, 2010
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą