Kartais nesuprantu kodėl taip skauda, kai tenka išsiskirti. Kodėl tenka palikti žmones, kurie brangiausi. Kodėl jie palieka mane.. Gyvenimas labai keistas. Nes kai atrodo jog pagaliau laimė ištiesė ir man rankas - ji dingsta. Paskęsta giliam ežero dugne. Ir nebegaliu pasiekti to neapsakomo džiaugsmo.. Kodėl gyvenimas pats davęs, skuba greit atimti .. Ir tada aš nebe suprantu ką jaučiu. Atrodo, kad viduje kažkas verda. Kad širdis tuoj sprogs.. Gyvenimas sugeba atimti viska, kas gražiausia.. Dingsta svajonės. Šalin metamas tikėjimas… Pasėjamas abejingumas.. Tačiau vistiek nesuprantu, kodėl taip sunku išsiskirti .. Kodėl taip sunku kažką prarasti…