Tu sakei galėsim išeiti vidurnakį ir grįžti paryčiais, tu sakei galėsim priversti drugelius gyventi metais ir sakei mes būsim। Taip, mes buvom, bet tu taip ir neišmokai skirti meilės nuo susižavėjimo, aš taip ir neišmokau būti viena, taip ir neišmokau gyventi be tavo žodžių, o tu taip ir neišmokai prisiminti.//

Štai ir vėl dingo laimė... Taip greitai, ir netikėtai... Ir vėl dūžta svajonės ir viskas, kas buvo gražu... Dėja dabar galiu sakyti tik BUVO.