Ar atsimeni…

…jos akis tą vakarą, kai pirmą kartą ją pamatei?

…jos žvilgsnį, kai pirmą kartą padovanodavai jai rožes?

…jos juoką, kai žiūrėjot komedijas?

…jos pirmus bučinius,kurie buvo prisisunkę saldumo skonio?

…jos šaltas rankas, kurios norėjo sušildyti tavąsias?

…jos išdidžią eiseną, kai ėjo šalia tavęs?

…jos susivėlusius plaukus po dušo?

…jos ilgus nagus, kuriais negalėjo sugraibyti monetų?

…jos žavesį be makiažo?

…jos ypatingą aprangos stilių, kai ji vildavosi sijonus tik dėl tavęs?

…jos šypseną, kuri praskaidrindavo net niūriausią dieną?

…jos juodas kaip naktis blakstienas?

…jos nuotaikų kaitą kas penkias minutes?

Ar žinai, kad dabar…

…jos akys raudonos nuo ašarų..

…jos žvilgsnis miręs, nes jis nebemato tavęs šalia..

…jos juokas piktas..

…jos bučiniai tapo bejausmiai, nes ji nepamiršo..jų išvis nebėra..

…jos šaltos rankos, nes valandu valandas vaikšto po miestą..gal netyčia susitiks tave..

…jos eisena dažnai būna ”užnešanti” nes ji būna neblaivi..

…jos nebekamuoja nuotaikų kaita, jos nuotaika tiesiog pastoviai bloga..

…jos nagai visi nugraužti iš nervų..

…jos šypsena būna tik dirbtinė..

..jos blakstienos šlapios ir sulipusios nuo ašarų..

…jos paakiai mėlyni ir ištinę..

…jos gyvenimas nieko vertas..nes jame nebėra tavęs..