Kartais, kai nieko nemyliu, as myliu vandeni.
Jis tyras, skaidrus, jis neduzta, kol nevirsta ledu.
Kartais, kai nieko nelaukiu, as laukiu vejo.
Jis svelnus, nematomas, jis nepabega, kol nevirsta viesulu.
Kartais, kai nieko neturiu, as turiu TAVE.
Tu- stebuklas, pasaka, tu- gyvybe, kol nevirsti skausmu.
2010 m. gegužės 17 d., pirmadienis
Kartais
Pranešimą parašė Kristina ties pirmadienis, gegužės 17, 2010
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą