Gaila laiko...

Šiandien aš vėl prabudau su mintim apie tave..
Aš ir vėl skylu į dalis...
Rėk ne rėkęs, vis tiek niekas negirdi..
išskyrus tą, kuris mano viduj...
mes mylim vienas kitą...bet kažkaip atsargiai
viskas taip liūdna ir graudu...bet aš nepaleisiu tavęs
tikriausia išeisiu iš proto, jeigu to dar nepadariau...
Ir štai rezultatas:
aš negaliu su tavimi...ir...negaliu be tavęs...
noriu su tavimi, bet negaliu...
praėjo stadija nepriekaištingos meilės...
liko tik meilė ir prieraišumas..
Prašau, nestovėk ir padaryk tą žingsnį link manęs
Aš laukiu nors mažiausio šanso iš tavęs.
Taip...tai gyvenimas.. ir čia meilė ne amžina..
Niekas nežadėjo, kad gyvensime visada.
Ir netylėk...pratark nors vieną žodį
Ausų būgnelius spaudžia tyluma
Nesiraukyk...ir nežiūrėk taip niūriai
Kaip greitai aš tapau našta...
Aš stoviu...ant prarajos krašto
Aš stoviu...bet norėčiau nukristi
Aš stoviu...
Bet tu abejingas.
Aš atsistoju..
Aš neverkiu...bet tik liūdna
Aš neverkiu...tik man bloga
Aš neverkiu.. man tik sopa.
Aš pravirksiu...nes man vienišoka.
Mano gyvenimas.. dėl kitų laimės..
Ne tokia kaip visi...bet čia sudėtinga.
Ne tokia kaip visi...veidmainiauju....