Bučiuok mane ir jausk tai, ko nesugeba tau suteikti kita. Tą pasitikėjimą kiekvienu liežuvio susilietimu. Tuos drugelius, kurie kažkokiu būdu persiduoda tau. Mano lūpos ant tavo blakstienų. Nes aš niekada nebuvau ta, su kuria būdamas tu galvojai apie kitą. Bet visada būsiu ta, apie kurią galvosi būdamas su kita.
Ir kai mūsų pirštų galiukai susilies, kai prisiminimų banga nugriaus visus ilgesio tiltus, kai TU suprasi, jog tik mūsų muzika gali susilieti į vieną. Tada TU suprasi, kad negali be manęs. Bet ar aš suprasiu, kad negaliu be tavęs?
Nes kartais , kai pagaunu save besišypsančią be priežasties, suprantu,kad galvoju apie Tave.Tu mano šypsenėlės ir visų gerų emocijų priežastis…
aš vis dar neišmokau būti abejinga švelnumui.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą