Ji: - Ar ilgai būsi šalia?
Jis: - Amžinai!
Ji: - Visada, visada?
Jis: - Amžinai!
Ji: - Bet Tu juk meluoji, meluoji kaip ir visi..
Jis: - Meluoju, o tu patikėjai?
Ji: - Ne..
Jis: - Neliūdėk!
Ji: - Kaip?
Jis: - Juk Tu žinai, kad aš nemoku meluoti?
Ji: - Moki…
Jis: - Ne, na pakelk aukščiau savo galvytę, juk visada kažkas bus šalia!
Ji: - Bet ne Tu…
Jis: - Na ir kas? Juk svarbiausia, kad visada yra kažkas, nebūtinai žmogus, gal tai angelas, gal viltis, gal svajonė, bet kažkas visada yra…
Ji: - Ačiū.
Jis: - Už ką?
Ji: - Už tai, kad esi.