Ji: - Liūdna.
Jis: - Kodėl?
Ji: - Nežinau, tiesiog liūdna..
Jis: - Be prižasties?
Ji: - Taip.
Jis: - Taip negali būti?
Ji: - Dar ir kaip gali, patikėk.
Jis: - O ta šypsena veide?
Ji: - Tai tik apgaulė, noras pabėgti nuo realybės.
Jis: Bet tai labai negerai.
Ji: - Žinau, bet negaliu kitaip.
Jis: - Reikia pasistengti.
Ji: - Na, net nemoku.
Jis: - Kas kaltas?
Ji: - Turbūt vienatvė..tas nemalonus jausmas.
Jis: - Koks jausmas?
Ji: - Jausmas, kai žinai kad esi viena, kad tas žmogus nebus su Tavimi.
Jis: - Tai reikia ieškoti to žmogaus.
Ji: - Nenoriu ieškoti, noriu, kad mane surastų.
Jis: - Gal, bet argi taip sunku paieškoti?
Ji: - Man atsbodo ieškoti, stengtis dėl kitų, noriu, kad nors kartą kažkas pasistengtų dėl manęs.
Jis: - Tai tada teks laukti.
Ji: - Žinau, lauksiu, lauksiu, kiek reikės.
Jis: - Man atrodo tau ilgai laukti nerikės.
Ji: - Kodėl ? ;]
Jis: - Juk aš šalia tavęs.
Ji: - ;] (mm)
2010 m. rugpjūčio 25 d., trečiadienis
Pranešimą parašė Kristina ties trečiadienis, rugpjūčio 25, 2010
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą