Ausyse spengia tyla. Visas šaltis nusrūvena į pirštų galiukus. Tačiau jis iš ten nesitraukia, paliečia galūnes, o paskui ir visą kūną. Kaustantis jausmas apkabina pečius, suriša rankas ir skandina į tylą. Kvėpavimo muzika pasiglemžia klausą. Minoras, mažoras skamba ne harmoninėje tonacijoje, laipsniai kinta, dermė silpsta. O tada pasigirsta kuždesys. Kažkoks balsas bando nuslopinti minorą. Pirštų galiukai pradeda jausti šilumą. Kūnų pradeda srūventi gyvybė. Surado... Nes niekada nepalieka.
Sapnuose...
2010 m. rugsėjo 28 d., antradienis
Pranešimą parašė Kristina ties antradienis, rugsėjo 28, 2010
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą