Ji kiekvieną rytą pabunda su vis kitomis svajonėmis. Tokiomis pat neišsipildančiomis, kaip ir vakarykštės.Ji kiekvieną rytą pabunda ir tikisi, kad šitas apgailėtinas gyvenimas tėra sapnas, iš kurio dar nelaikas pabusti.Ji kiekvieną rytą pabudusi planuoja kokia bus iki vakaro pabaigos. Ir tikisi, kad bus tokia, kokią mylės visi.Ji kiekvieną rytą planuoja naujo gyvenimo rolę. Tiki, kad ši diena Jai atneš tik džiaugsmo. Bet atnešta tą patį atsijotą skausmą. Kurio, regis, greitai nebe pakels.Ji pabudusi tikisi, kad gyvenimas prasidėjo iš naujo ir Ji turi tai, ko visada svajojo. Šypseną vertą milijono. Balsą skambantį, kaip mylimiausia visų melodija. Akis, kurios priverčia virpėti. Rankas, kurios moka daryti stebuklus. Širdį, kuri ne tik myli, bet ir yra mylima. Tvirtą charakterį. Juoką, kuris visus nuteikia geresnei dienai. Skonį, kurio pavydi visi. Veido bruožus. Tokius, kad gatvėje į Ją atsisuktų ir ne vieną kartą. Laimę, kuria džiaugiasi tik vaikai.Ji kiekvieną dieną pilsto tuščias viltis į kiaurus delnus. Ji kiekvieną rytą tikisi, kad šis, Jai paskutinis.Ji meldžiasi plakatams Jos dievaičių ir nuotraukoms žmonių, kurie laimingi ir gražūs. Meldžia jų to, ko pati išpildyti nesugeba.Ji pabunda su vis iš naujo gimstančiais žodžiais "Aš esu stipri. Aš esu laiminga."Bet Ji netiki, kad tai Jos gyvenimas. Tiki, kad Ji jį pasiskolino iš to, kuriam buvo per sunku jį gyventi.Ji tikėjo, kad gatvėje Jos kas nors paklaus "Ar Tau viskas gerai ?"Ji laukė to kiekvieną dieną. Prieš užmigdama sugalvodavo tą patį iki kraujo skonio žinomą norą. Ir kiekvieną kartą nukritus žvaigždei Ji paprašydavo gyvenimo naujo.
"Juk nusipelniau." tardavo ir ašaros riedėdavo Jos skruostais.