Gražu

Pamiršti svajones. Šypsotis ateičiai. Negalvoti apie dabartį. Patrinti delną į delną. Žiūrėti į lubas. Jausti šiurpą pereinantį per visą kūną. Stengtis negalvoti. Nebemąstyti.

Reikia smegenims mygtuko off. Reikia man naujo rytojaus su nauju žvilgsniu į svetimus langus. Reikia naujo gyvenimo. Reikia naujo kūno. Naujos išvaizdos. Naujų jausmų. Nesuterštų.
Ir aš kasdien liepiu sau pamiršti praeitį. Gyventi šiandien. Negalvoti apie ateitį ir tai, kas tik GAL bus.

Aš užsimerkiu ir draudžiu sau svajoti. Uždraudžiu sau kurti planus į rytojų, į ateitį, kurios nebus. Nebus tokios, kaip noriu.
Man žmonės sako "Stenkis dėl savo laimės. Nepasiduok. Turi kovoti." Bet man tai negalioja. Vos pakeliu rankas tenka jas nuleisti, nes žmogus nenori, kad būčiau šalia. Ir aš savęs klausiu tada "Argi ir vėl stengiausi ne taip kaip reikėjo ?"


Pasitikėti savimi neįmanoma. Ne šiandien. Ne rytoj. Ne kada nors. NIEKADA. Saldžiai nuoširdus žodis. Krečia šiurpas.


Aš stipri. Aš nesuklupau. Aš einu tolyn. Paprasčiausiai šiandien man nėra nuotaikos, o dangus neverkia. Neverkiu ir aš.