.Kai nauji jausmai užspaudžia širdį ir pamiršti tą, kuriam gyvenimą aukojai.
.Kai savęs tyliai klausi "Ar tikrai ?" ir protas sako - taip, bet širdis viską neigia.
.Kai ilgiesi iš kart, vos išsiskiri..Kai lauki lauki lauki lauki ir žinai, kad vis vien vakare jis apie save praneš.
.Kai nešiojies širdyje tiek daug jausmų, bet visus juos slepi po krūva patyrimų, po kurių taip nesinorėjo tikėti žmonėmis.
.Kai šypsaisi, nes žinai kas Tavęs laukia rytoj..Kai pyksti, bet pyktis darosi net malonus širdžiai.
.Kai mėgaujies kiekvienu prisilietimu, kiekvienu žodžiu, apsikabinimu.
.Kai apsimeti, kad nerūpi, o širdyje meldiesi, kad tik greičiau parašytų.
*O taip norėtųsi. Pasidalinti. Meile, kurios tiek manyje pilna. Ir baime, kad ji perpus sumažėtų.
2010 m. rugsėjo 28 d., antradienis
Pranešimą parašė Kristina ties antradienis, rugsėjo 28, 2010
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą