Rinkis vakarienę pati.

Tavo vakarienę sudaro sūrokos ašaros ir žiubsnelis minčių apmąstymams.

Ant to visai neprašytas JIS užberia dar truputėlį skausmo,dėl visa ko.

Tau tai tapo kasdienybe. Kiekvienas vakaras naujai senas.
Ir tu vėl nenoriai priimi savo dozę. Atsisakyti turbūt neįmanoma. Bent kol kas.
Ir jei vieną kartą gautum ko nors kito,pavyzdžiui tavo išsvajoto laimės gabalėlio ir nuoširdžios šypsenos,tiki,viskas pasikeistų. Tai ištrintų iš tavo valgiaraščio viską,ką teikė jis,ir pridėtų tai,ką renkiesi tu.