Mano pasaulyje gyvena aš ir dar vienas žmogus ,aš galiu nusimti kauke kuri vistiek nieko nepaslepia nebent atskleidžia kita manajį aš.

Aš nenoriu kvailu šypsenu ,bet pati taip šypsausi ,man nepatinka trumpos akimirkos ,nes jom prabėgus jų ilgiuosi.Bet kartais taip gera kai apkabina ir kiekviena karta vis stipriau ,kai nusišypso nesvarbu tikra šypsena ar ne tada negalvoju tiesa tai ar melas nuoširdu ar ne ,nes nuoširdumo yra labai mažai ,atvirumo trūksta mum kiekvienam ,tiesa tiesiog nulinčiuoja peiliais…Tiesiog į priekį po žingsneli ,po maža trupinėlį laimes ir šypsenų truputi nuoširdžiu ,nes aš nekenčiu melo nekenčiu apgauliu ,jai jaučiu tai būna tikra ,o po šypsena slepiu kita savo puse kurioje gyvena visos akimirkos kuriu ilgiuosi .