.Kaip toje dainoje dainuoja, taip ir aš Tau galiu sudainuoti ~ Pasilik, dar vieną naktį .. ir visą gyvenimą.Lik. Su manim. Šalia manęs. Nereikia, kad būtum kūnu, man užteks ŽINOTI, kad esi. Galvoji apie mane. Rūpiniesi manim. Saugai mane. Dabar sakau ~ užteks. O vėliau ? Juk visi žinome, kad visada norisi vis daugiau ir daugiau.
Rankos. Tuščios. Širdis. Tuščia. Jos neužpildo joks gėris. Jokie jausmai, kurie pasiliktų ten ilgai.
Galva. Pilna minčių. Visai nereikalingų.
Ir noris verkti. Ne dėl to, kad skauda, o dėl to, kad šiek tiek kažkas sveria pečius. Verčia klauptis, bet prieš nieką nesiklaupiau, prieš nieką ir nesiklaupsiu
Pasimečiau dienų skaičiuje belaukiant Tavęs. Pasimečiau savo gyvenime, nes pradedu nieko nespėti.
Norėčiau paklausti Tavęs. Paprastų klausimų.Norėčiau pažvelgti Tau į akis ir nusišypsoti. Pasiilgau. Labai net. Ir pagalvojus apie tai, kad galiu Tave kažkur visai netikėtai sutikti mane verčia šypsotis. Akys ieško ieško ieško. Aišku ~ neranda.
Bet viltis lieka. Ji visad lieka.
O aš taip ir nespėjau ištarti ~ pasilik su manim. dabar. čia. rytoj. ir .. iki tada, kai abu suprasime, kad laikas eiti šiek tiek skirtingais keliais.
2010 m. rugsėjo 28 d., antradienis
Pranešimą parašė Kristina ties antradienis, rugsėjo 28, 2010
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą