Pažystamas jausmas

Mieloji,

ar kada nubudai vidury nakties su besidaužančia širdimi.?
nebegalėjai nustoti apie mane galvoti.?
jautei, jog mintys apie mane neduoda Tau ramybės tiek dieną, tiek naktį.?
nustojai valgyti, iš nerimo, baimės, vien dėl manęs.?
buvai nustebusi ir šokiruota, koks aš stulbinantis.?
atimantis kvapą ir net paberiantis ašaras iš Tavo akių.?
ar kada buvai sukrėsta iki sielos gelmių, jausdama šiupuliukus ant savo kūno,nes žinojai, jog aš egzistuoju ir bet kurią naktį galiu Tave aplankyti.?
ar kada Tau taip buvo.?
bet ką aš kaltas, kad tokia mano prigimtis,kad toks mano kelias, kad turiu taip elgtis ir kelti Tau tokius jausmus,tokius nemalonius ir skaudinančius,žodžiu turiu Tave kankinti ir nukankinti, kad atsiduotum nemigos naktims,baimės ir visom kitom nesąmonėm,kad pasidarytum kaip nesava ir artimieji imtų nerimauti,jog Tau kažkas negerai.ir Tu kalbėtum apie tai, arba ne.
Tai jau Tavo pasirinkimas, bet negaliu būti kitoks.negaliu būti tas, kuris skleidžia šiluma,negaliu būti tas, kuris dvelkia gėriu, aš esu blogis.
bet pripažink.
aš Tobulas.
ir kai kitą rytą vėl nubusi, vėl beprotiškai daužysis širdis,vėl bijosi užmigti, vėl mintys neduos Tau ramybės,aš jau nebeatsiprašysiu. Tavo mintyse teaidės :
.......Labas, Aš Tobulas. Tavo košmaras.........
ir žinau, jog norėtum, kad mūsų keliai nebesusikirstų,bet taip nebus. nesulauksi,mes dar susitiksim, ir Tu vėl reaguosi skausmingai.ir vėl būsi nusivylusi ir nusiminusi.bet aš kitaip negaliu.