Autumn

Pridėti pavadinimą

Įskiepyk man laimę, nes sakei, kad turiu tokia būti. Laiminga. Tai ne Tu man laimė. Tai aš Tau bausmė.

Pirštų galiukais per rudenį.
Šalta lietaus dargana palietė mano veidą, o lašai nusrūveno iki pat lūpų kampučių. Rankos paleido skėtį, o šis nuskriejo kaip aitvaras į šėliojančią padangę. Saulės spindulių nematyti, dangaus neįžiūrėti, o šilumos nejausti. Kartais tokiu rudenišku momentu norisi kažko jaukaus ir šilto. Šviesaus veido, šypsenos, iš proto varančio švelnaus žvilgsnio, spinduliuojančių akių. Kartais ruduo atsineša ne tik darganą, lietų ir vėją, jis atsineša ir rudenišką nostalgiją, kuri kartais beda taip, kaip lietaus lašai atsitrenkia į kelio asfaltą. Tačiau tai praeis. Visada praeina. Visada praeina iki kito rudenio.

• Juk rankos, kurios turi viltį, turi ir ilgesį.